"Liuliutis" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą ar moralinavimą (dažnai apie temas, kurios klausytojui neįdomios ar pernelyg pamokslų tono). Gali būti siejamas su pernelyg išplėtota, kartojama kalba.
Pavyzdžiai:
1. Senelis vėl pradėjo savo liuliutį apie jaunystės laikus.
2. Mokytojos liuliutis apie tvarką truko visą pamoką.
3. Vadovas įsivedė liuliutį apie discipliną, nors visi norėjo greičiau dirbti.
Sinonimai: plepėjimas, pamokslas, moralė, truputis (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.