Linkuonėlis – tai nedidelis, paprastai medinis, įrankis (plaktukėlis) arba daiktas, skirtas lengvai belsti, kalimui (pvz., į kaiščius, smeigtukus). Dažnai vartojamas kaip mažybinė forma nuo žodžio „linkušė“ (plaktukas).
Pavyzdžiai:
1. Rankdarbiai:
„Naudok linkuonėlį, kad įkaltum paveikslėlio smeigtuką į sieną.“
2. Vaikiškas žaislas:
„Berniukas žaidė mediniu linkuonėliu ir vinimis.“
3. Perkeltine prasme (retai):
„Tas pyptelėjimas buvo kaip linkuonėlio smūgis į galvą“ (staigus, lengvas sukrėtimas).
Trumpai:
Tai – mažas plaktukas/plaktukėlis, naudojamas smulkiems darbams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.