laumėpapis
Laumėpapis – tai mitologinė būtybė lietuvių tautosakoje, laumės (panašios į feją ar nimfą) vyriškos giminės atitikmuo. Laumėpapiai vaizduojami kaip miškuose gyvenantys, žmonėms retai matomi, kartais būnantys pavojingi arba linksmi.
Pagrindinės savybės:
- Gyvena miškuose, urvuose, prie vandens.
- Gali būti kerštingi (gundė arba grasino žmonėms), bet ir padėtingi (padėdavo pasiklystiesiems).
- Dažnai vaizduojami kaip girtuokliai, linksmi, mėgstantys šokti.
Pavyzdys iš tautosakos:
Pasakojama, kad laumėpapis gali užbursti keliautoją, kad šis klaidžiotų mišku, arba pavogti jo maistą, ypač jei keliautojas nepasidalino duona.
Trumpai: Tai mitinis miško dvasios vyras, susijęs su laumėmis, dažniausiai minimas senose lietuvių sakmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.