.
lankùs, -ì.
1. kuris gerai linksta, lankstus, liaunas: Gudkarklis yra labai lankùs, tąsus, netrapus. Vinkšna yra labai lankus medžias. Beržai šiaušia savo lankias viršūnes. Kietas popierius nelankùs – lūžta. Oda, riebalais ištepta, tampa minkšta ir lanki. Aš buvau lakiojau žaliojon girelėn, naktelę nakvojau lankiojon eglelėn. Lañkūs sąnariai. Jūs este nelankio sprando ir užkietėjusios širdies. Ilga, laiba ir lanki kartelė.
lañku.
2. nuožulnus, palinkęs.
3. lygus. Paleido žirgelį lankion pievelėn, uždėjo žiedelį balton rankelėn.
4. linkęs į ką: Mokytis aš nenoriu, užtat pri darbo esu lankùs. Stropus ir lankus yra ant piktų, o sunkus ant gerų darbų.
5. palankus, nuolaidus: Žodeliai lankūs. Lankiõs širdies, kurs duodas lenktis. Moteriškės nelankiuosius padaro lankiais, rūstuosius – meilingais.
lañkiai.
6. kaitomas: Pirmosios keturios dalys tų žodžių vadinas lankiosiomis (flexibiles) nuo to, jog savo galutiniąją rodbalsę kaito. Daiktavardis, būdvardis, invardovietė ir veiksmažodis vadinas lankstomomis, arba lankiomìs [kalbos dalimis].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.