laibuolis

Laibuolis – šnekamojoje kalboje reiškia silpną, liesą, nepastovų žmogų (pvz., dėl ligos, senatvės, alkoholio).

Pavyzdžiai:
1. Po ligos jis pasidarė visiškas laibuolis.
2. Nustok gerti, ar nori tapti laibuoliu?
3. Senelis tik laibuolis, bet dar tvirtas dvasia.

Sinonimai: liesas, silpnas, neryžtingas, paliegė.
Pastaba: Dažnai vartojama neigiama prasme, siejant su fiziniu ar moraliniu silpnumu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'laibuolis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Laibuolis – šnekamojoje kalboje reiškia silpną, liesą, nepastovų žmogų (pvz., dėl ligos, senatvės, alkoholio). Pavyzdžiai: 1. Po ligos jis pasidarė visiškas laibuolis. 2. Nustok gerti, ar nori tapti laibuoliu? 3. Senelis tik laibuolis, bet dar tvirtas dvasia. Sinonimai: liesas, silpnas, neryžtingas, paliegė. Pastaba: Dažnai vartojama neigiama prasme, siejant su fiziniu ar moraliniu silpnumu.