laibėjimas

Laibėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis silpnumą, jėgos netekimą, alėjimą (pvz., dėl ligos, pavargimo, senatvės).

Pavyzdžiai:
1. Fizinis: Po sunkios ligos jautėsi toks laibėjimas, kad net rankos pakelti negalėjo.
2. Dvasinis: Ilgas nerimas sukėlė vidinį laibėjimą ir nebejėgą.
3. Perkeltine prasme: Senos įmonės finansinis laibėjimas baigėsi bankrotu.

Sinonimai: silpnumas, neryžtingumas, alėjimas, jėgos netekimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'laibejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Laibėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis silpnumą, jėgos netekimą, alėjimą (pvz., dėl ligos, pavargimo, senatvės). Pavyzdžiai: 1. Fizinis: Po sunkios ligos jautėsi toks laibėjimas, kad net rankos pakelti negalėjo. 2. Dvasinis: Ilgas nerimas sukėlė vidinį laibėjimą ir nebejėgą. 3. Perkeltine prasme: Senos įmonės finansinis laibėjimas baigėsi bankrotu. Sinonimai: silpnumas, neryžtingumas, alėjimas, jėgos netekimas.