Laibapirštis – tai žmogus, turintis plonus, lieknus pirštus (dažniausiai moteris).
Terminas vartojamas perkeltine prasme, pabrėžiant elegantišką, švelnią išvaizdą arba menką fizinę jėgą.
Pavyzdžiai:
1. Ji grakščiai laikė arbatos puodelį savo laibapirščiais.
2. Toks sunkus darbas ne laibapirščiui – reikia stiprių rankų.
3. Dailininkas žavėjosi jos laibapirščių elegantiškumu piešdamas portretą.
Sinonimai: lieknapirštis, plonapirštis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.