kylė|ti, kyli, kylėjo
1. būti iškilusiam, pakilusiam: Valtis ant bangų kylėjo. prk.: Jisai kyli prieš mus didingas, kilnus.
2. pamažu, nedaug kelti: kylėjau aš jam maišą ant pečių. Ant žirgelio sėdau,
kepurėlę kylėjau (d.).
3. perkelti, perrišti gyvulį ganykloje: Veršiai dar nuo ryto nėra kylėti.
4. žadinti, budinti: Nesikelsi nekylėta. kylėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.