kvoca

Kvoca – tai kalbinis reiškinys, kai žodis ar frazė kartojasi kiekviename sakinio ar eilutės gale (pvz., giesmėse, poezijoje, sakmėse). Tai panašu į refreną.

Pavyzdžiai:
1. Liaudies dainoje:
Užtruko mėnulis, užtruko,
Kelionėj užtruko.
2. Poezijoje (J. Marcinkevičius):
Aš jaučiu, aš žinau, aš tikrai,
Kad tai bus, kad tai bus, kad tai bus.
3. Sakmėse:
Bėk, bėk, zuikeli, bėk!
Saulė tekėjo, bėk!

Trumpai: Kvoca – tai žodžių/frazių kartojimas eilučių galuose, dažnas tautosakoje ir poezijoje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kvoca' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kvoca – tai kalbinis reiškinys, kai žodis ar frazė kartojasi kiekviename sakinio ar eilutės gale (pvz., giesmėse, poezijoje, sakmėse). Tai panašu į refreną. Pavyzdžiai: 1. Liaudies dainoje: Užtruko mėnulis, užtruko, Kelionėj užtruko. 2. Poezijoje (J. Marcinkevičius): Aš jaučiu, aš žinau, aš tikrai, Kad tai bus, kad tai bus, kad tai bus. 3. Sakmėse: Bėk, bėk, zuikeli, bėk! Saulė tekėjo, bėk! Trumpai: Kvoca – tai žodžių/frazių kartojimas eilučių galuose, dažnas tautosakoje ir poezijoje.