Kvikius – tai lietuviškas žodis, reiškiantis greitai, staiga atsirandantį ar trumpalaikį reiškinį, dažnai neigiamą (pvz., problemą, konfliktą, nerimą). Jis vartojamas pabrėžti netikėtumą ir trumpalaikiškumą.
Pavyzdžiai:
1. Tarp kaimynų kilo kvikius dėl tvoros. (staigus ginčas)
2. Vadybininkė ramino darbuotojus, sakydama, kad tai tik kvikius. (laikinas nerimavimas)
3. Po susitikimo visi kvikius pamiršo. (greitai išnykusi problema)
Sinonimai: konfliktas, nerimavimas, sąmyšis, incidentas (bet visi su trumpumo atspalviu).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.