.
kutõsas (kutas, кyтac).
1. kutas 1: Silkų kuskelę su kutõsais apsigobusi. Mano skaros visi kutõsai baigia nulakiot. A nepasiutęs vaikas – beveik visus kutosus nu abrūso nutraukė. Gražumas tavo kutosėlių – visą darbą taiso! Kepurės galvoviršy kutõsas. Kaip koks generolas kutõsais apsikabinėjęs. Pri kardo gražus pazalatytas kutõsas. Kap važiuoja į vestuves, tai arkliu [i] prie apinastrio prikabina kutõsą, kad būtų gražiau.
2. apibrizgusio, nuspurusio drabužio iširę siūlai: Nukarpyk kutosus, kai vilksies prastuoju paltu. Iš to švarko vieni kutõsai beliko. Apsikarpyk kutosus, kad nekabotų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.