kurklelis

Kurklelis – tai mažybinė, dažnai švelniai juokaujanti ar meili forma nuo žodžio kurklė („karvelis“ arba „balandis“).
Vartojama šnekamojoje kalboje, dažniausiai kreipiantis į vaikus, mylimąjį ar artimą žmogų.

Pavyzdžiai:
1. Ei, kurkleli, ateik čia! (kreipiantis į vaiką)
2. Kaip tu šiandien jautiesi, mano kurkleli? (meilus kreipinys)
3. Mažasis kurklelis jau miega. (apie kūdikį)

Trumpai: tai meilus, švelnus kreipinys, panašus į „balandžiukas“ ar „paukštučiukas“.

Įrašas
Paaiškinimas	Kurklelis – tai mažybinė, dažnai švelniai juokaujanti ar meili forma nuo žodžio kurklė („karvelis“ arba „balandis“). Vartojama šnekamojoje kalboje, dažniausiai kreipiantis į vaikus, mylimąjį ar artimą žmogų. Pavyzdžiai: 1. Ei, kurkleli, ateik čia! (kreipiantis į vaiką) 2. Kaip tu šiandien jautiesi, mano kurkleli? (meilus kreipinys) 3. Mažasis kurklelis jau miega. (apie kūdikį) Trumpai: tai meilus, švelnus kreipinys, panašus į „balandžiukas“ ar „paukštučiukas“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.