kupročius

Kupročius – tai mažybinė forma nuo žodžio kupras, reiškiančio asmenį su kuprą (išlenkta stuburo dalimi).
Vartojama šnekamojoje kalboje, dažniausiai su švelniu ar juokingu atspalviu, bet gali būti ir įžeidžianti, priklausomai nuo konteksto.

Pavyzdžiai:
1. Senelys pasakojo, kaip vaikystėje draugai jį vadino „kupročiumi“, bet jis neįsižeidė.
2. Nevadink to vaiko kupročium – tai gali jį įskaudinti.
3. Pasakojime geras velniukas buvo mažas kupročius su šypsena.

Trumpai:
Mažybinis žodis nuo „kupras“, dažnai šnekamasis, reikalauja atsargumo dėl jautrumo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kuprocius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kupročius – tai mažybinė forma nuo žodžio kupras, reiškiančio asmenį su kuprą (išlenkta stuburo dalimi). Vartojama šnekamojoje kalboje, dažniausiai su švelniu ar juokingu atspalviu, bet gali būti ir įžeidžianti, priklausomai nuo konteksto. Pavyzdžiai: 1. Senelys pasakojo, kaip vaikystėje draugai jį vadino „kupročiumi“, bet jis neįsižeidė. 2. Nevadink to vaiko kupročium – tai gali jį įskaudinti. 3. Pasakojime geras velniukas buvo mažas kupročius su šypsena. Trumpai: Mažybinis žodis nuo „kupras“, dažnai šnekamasis, reikalauja atsargumo dėl jautrumo.