.
kuõlinis, -ė. kuolìnis. → kuolas 1: Ėmė ir pakirto kuolinę pušaitę (kuolo storio) . Turėjo kuõlinį rulį (volą su kuolais) . Kuolìnė tvora (palisadas) . Kaip jis jaunas buvęs …, turėjęs tokią kuolinę gumbuotą lazdą. | Suieškok kuõlinę (storąją) adatą – pavalkus taisysiu. Maišus siuva tik kuõlinėm adatom. Kuolinę adatą dar vadina vyžine.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.