kuntaplė

Kuntaplė – tai lietuvių liaudies tautosakos satyrinis ketureilis, paprastai epigramos tipo, kuriuo ironiškai ar juokais apibūdinamas žmogus, įvykis ar reiškinys.

Pagrindiniai bruožai:
Trumpas (4 eilutės).
Dažnai satyriškas, parodijuojantis.
Paprasta kalba, kartais su švelniais užuominomis.
Rima: aabb arba abab.

Pavyzdžiai:
1. Apie tinginį:
> Sėdi suopis ant kelmo,
> Nejuda ne ką pelno.
> O kad suopį pažįstu –
> Tai mūsų kaimo Belmanto.

2. Apie išdidumą:
> Į dangų žiūri, nosį kraipo,
> O pats ant žemės vaikščiojo.
> Paklausti tik, kas aukščiau –
> Ar dangus, ar jo nosies galiukas.

3. Apie permainingą orą:
> Ryte lija, vakare sniega,
> Vidurdienį saulė šviečia.
> O tu, pone orų dieve,
> Gal pats jau nebesigaudai?

Trumpai: Kuntaplė – trumpa, dažnai juokinga ar pajuokaujanti liaudies epigramos formos eilėraštinė miniacija.

• Tarptautiniai žodžiai: televizija

Įrašas
Paaiškinimas	Kuntaplė – tai lietuvių liaudies tautosakos satyrinis ketureilis, paprastai epigramos tipo, kuriuo ironiškai ar juokais apibūdinamas žmogus, įvykis ar reiškinys. Pagrindiniai bruožai: Trumpas (4 eilutės). Dažnai satyriškas, parodijuojantis. Paprasta kalba, kartais su švelniais užuominomis. Rima: aabb arba abab. Pavyzdžiai: 1. Apie tinginį: > Sėdi suopis ant kelmo, > Nejuda ne ką pelno. > O kad suopį pažįstu – > Tai mūsų kaimo Belmanto. 2. Apie išdidumą: > Į dangų žiūri, nosį kraipo, > O pats ant žemės vaikščiojo. > Paklausti tik, kas aukščiau – > Ar dangus, ar jo nosies galiukas. 3. Apie permainingą orą: > Ryte lija, vakare sniega, > Vidurdienį saulė šviečia. > O tu, pone orų dieve, > Gal pats jau nebesigaudai? Trumpai: Kuntaplė – trumpa, dažnai juokinga ar pajuokaujanti liaudies epigramos formos eilėraštinė miniacija.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.