kukulaitis

Kukulaitis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, apvalų kepinį (dažniausiai bandelę, pyragėlį, bulvę ar net kamuoliuką). Vartojamas kaip mažybinė, mielinamoji forma nuo žodžio „kukulis“ (apvalus kepinys, bandelė).

Pavyzdžiai:
1. Mama iškepė kvapiųjų kukulaičių su cinamonu.
2. Vaikai žaidė su sniego kukulaičiais. (čia perkeltine prasme – apie sniego gniūžtes)
3. Senelė padovanojo obuolių kukulaičių. (apie mažus obuolių pyragėlius)

Trumpai:
Tai mielas, mažas, apvalus kepinys ar panašus daiktas. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje ar šeimoje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kukulaitis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kukulaitis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, apvalų kepinį (dažniausiai bandelę, pyragėlį, bulvę ar net kamuoliuką). Vartojamas kaip mažybinė, mielinamoji forma nuo žodžio „kukulis“ (apvalus kepinys, bandelė). Pavyzdžiai: 1. Mama iškepė kvapiųjų kukulaičių su cinamonu. 2. Vaikai žaidė su sniego kukulaičiais. (čia perkeltine prasme – apie sniego gniūžtes) 3. Senelė padovanojo obuolių kukulaičių. (apie mažus obuolių pyragėlius) Trumpai: Tai mielas, mažas, apvalus kepinys ar panašus daiktas. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje ar šeimoje.