kūjáitis. plaktukas, kūjelis: Paduok kūjaitį, reik tą vinį įkalti gerai. Tėvas įdėjo kūjaičiuo kotą. Pokštelėjo kaip su kūjaičiu par kaktą. Su kūjaičiu čia reikia kalti, o ne su akmeniu. Kas nu tintuvų pagavo kūjaitį? Paimk kūjaitį ir ištink dalgį. Ištrupėjęs kūjáitis, nėr su kuo dalgį tinti. [Spraudymui] reik medinio kūjaičio. Takšt takšt takšt! – garsėjo kūjaičių trenksmai. Lyg kūjáitis kūjuo [ja] girtas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.