Kūjaitis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis kūjo formos kalvio įrankis arba kūjo pavidalo daiktas. Dažniausiai vartojamas kalvystės kontekste.
Pagrindinė reikšmė:
Mažas kalvio kūjas, skirtas smulkesniam darbui (pvz., juvelyrikai, smulkiam metalo apdirbimui).
Pavyzdžiai vartosenoje:
1. Kalvis paėmė kūjaitį, kad tiksliai išlygintų sidabrinę žiedą.
2. Amatininkas naudojo įvairius kūjaičius detalėms kalti.
Sinonimai: mažas kūjas, plaktukas (bet specifinis kalvystės kontekste).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.