krū́pterėti, -ėja (-ia), -ėjo. krūptelėti 1: Ji visa krū́pterėjo. Ana krū́pterėjo (nusigando, pabūgo) ir vaiką apžindžius susargino. Pamačiau, kad vaikas ant ritinio sėdžia, aš net krū́pterėjau. Žemė plaukia į pietus, – garsiai ištarė ir krūpterėjo. Ant viršaus užlipęs dėl to regėjimo, didžiai krūpterėjau. Ji visa krūpterėjo, ir šiurpuliai jai ėjo per visą kūną.
pakrū́pterėti. pašokti, sudrebėti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.