kogalis

kógalis.

1. nuo avies kojų, galvos, papilvės vilnos spurga, gabalėlis: Kam tą kógalį įmaišei į geras vilnas?

2. niekam tikęs, menkas žmogus: Su tokiu kógaliu ir kalbėti nenorėčiau. Semti (mušti, duoti) par ausį tokiam kógaliuo. Eik tu, kogali, – ar aš tavęs bijau! Nebūk kógalis, nepasiduok jam! Vieną kartą atvažiavo iš Skuodo tokie kógaliai rugių pirkti. | Teip geras galas [sruogas vejant] buvo, ėmė ir išejo (pasibaigė), kógalis.
meškõs kógalis šunsnukis: Ot kad kur sutikčiau gero [je] vieto [je] tą meškos kogalį, tai aš jam parodyčiau! Meškos kogali, kad tave drėbsiu, kaip silkė išsitempsi!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kogalis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv