kniùrkinti, -ina, -ino. kniurkti; virkdyti, niurkyti: Vaikai katiną kniùrkina. Kam tu tą vaiką kniurkini? Išgirdau, ka kaži kas vaiką kniùrkina. Nekniùrkink anos, juk ana tau nėko nepadarė. Boba kniùrkina savo kūdikį. Merga kniùrkino savo kūdikį, kol nukniurkino.
nukniùrkinti. kniurkinant numarinti: Ana nukniùrkins savo kūdikį neveizėdama.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.