Kningininkas – tai senas, dabar beveik nenaudojamas žodis, reiškiantis knygnešį (asmenį, nelegaliai gabenusį ir platintus draudžiamas lietuviškas knygas caro laikais).
Pavyzdžiai:
1. Istoriniuose tekstuose: „XIX a. pabaigoje kningininkai slapstėsi nuo caro policijos.“
2. Pavadinimuose: „Kaimo muziejuje yra „Kningininkų“ ekspozicija.“
3. Perkeltine prasme (retai): „Jis tarsi kningininkas nešė mums draudžiamą literatūrą.“
Trumpai: Tai istorinis atitikmuo žodžiui „knygnešys“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.