kluĩkė.
1. klaidi, klaiki vieta: Kluĩkė [je] arklius pririšau.
2. menka kumelė: Buvo nekas ir žydo kluikė, tai žydas turėjo važiuoti koja už kojos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.