.
klãpatas (kłopot). rūpestis, vargas, bėda: Ei, dienos mano klapatų, kur pasidėsiu be turtų?! Daug visokių klapatų turiu. Aš turiu didelį klãpatą su gyvoliais. Šįmet begalės klapatų̃. Klapataĩ daug raukšlių uždeda. Su mažais vaikais vieni klapatai. Ne gana dar tų klapatų, ir vaikas susirgo. Visoki klapataĩ galvą ėda. Kam padaryti kitam žmogui klapatą?! Užkrovei man tokį didelį klãpatą. Man tai baisus klãpatas su šituoj paršu. Man su juo klapato kiek gana. Klapatè prapuolęs. Kas gi žmogų papjauna be laiko, jei ne klapatai? Ne tiek čia to darbo, kiek klãpato. Klapatą turiu. Ai bėdos mano, klapatai. Mūs galvelės klapatuose, čebatėliai vis kraujuose. Oi gi, Dieve, klapatėlis, kad neblanko bernužėlis. Turkija dėl menko daikto su Italija į klapatą parėjusi. Daugį kilojai klapatų. Gyvą klapataĩ suėdė. Višta, vedžiodamosi vištelius, sako: „Klãpats, klãpats, klãpats!“. Maži vaikai – maži klapataĩ, didi vaikai – didi klapataĩ. Kieno vaikai, to ir klapatai. Neturėjo boba klãpato, tai nusipirko paršelį. Durna galva – kojoms klapatas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.