klanksėjimas

Klanksėjimas – tai eufonijos priemonė, kai garsai ar jų junginiai kartojasi tam, kad sukurti tam tikrą muzikinį, ritminį ar vaizdingą efektą. Tai gali būti balsių, priebalsių ar skiemenų pasikartojimas.

Pagrindiniai tipai:
- Aliteracija – tas pats priebalsis pasikartoja žodžių pradžioje: „Pilkas paukštis per pievas prapūtė“.
- Asonansas – tas pats balsis pasikartoja: „Aš myliu tą tylą“ (pasikartoja „y“ garsas).
- Rima – garsų sutapimas eilučių gale: „Naktis – šaltis, diena – šešėlis“.

Pavyzdys iš literatūros:
E. Mieželaičio eilėraštyje:
„Lėk, laume, lėk, laukų takais“ – aliteracija su „l“ garsu.

Trumpai: klanksėjimas – garsų pasikartojimas, kuris pagerina kalbos muziškumą ir išraiškingumą.

Įrašas
Paaiškinimas	Klanksėjimas – tai eufonijos priemonė, kai garsai ar jų junginiai kartojasi tam, kad sukurti tam tikrą muzikinį, ritminį ar vaizdingą efektą. Tai gali būti balsių, priebalsių ar skiemenų pasikartojimas. Pagrindiniai tipai: - Aliteracija – tas pats priebalsis pasikartoja žodžių pradžioje: „Pilkas paukštis per pievas prapūtė“. - Asonansas – tas pats balsis pasikartoja: „Aš myliu tą tylą“ (pasikartoja „y“ garsas). - Rima – garsų sutapimas eilučių gale: „Naktis – šaltis, diena – šešėlis“. Pavyzdys iš literatūros: E. Mieželaičio eilėraštyje: „Lėk, laume, lėk, laukų takais“ – aliteracija su „l“ garsu. Trumpai: klanksėjimas – garsų pasikartojimas, kuris pagerina kalbos muziškumą ir išraiškingumą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.