klajima

Klajima – tai veiksmažodžio klajoti daiktavardinis vedinys, reiškia klajojimą, bastymąsi, keliavimą be aiškaus tikslo.

Pavyzdžiai:
1. Ilga klajima po miškus pavargino keliautojus.
2. Jo gyvenimas – tai nuolatinė klajima iš vienos šalies į kitą.
3. Protinė klajima (perkeltine prasme) – mintų nesusikaupimas, svajingumas.

Trumpai: Nurodo fizinį ar dvasinį blaškymąsi.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'klajima' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Klajima – tai veiksmažodžio klajoti daiktavardinis vedinys, reiškia klajojimą, bastymąsi, keliavimą be aiškaus tikslo. Pavyzdžiai: 1. Ilga klajima po miškus pavargino keliautojus. 2. Jo gyvenimas – tai nuolatinė klajima iš vienos šalies į kitą. 3. Protinė klajima (perkeltine prasme) – mintų nesusikaupimas, svajingumas. Trumpai: Nurodo fizinį ar dvasinį blaškymąsi.