klaikùmas. → klaikus: Klaikumas kabėjo tirštam ore kaip viršum galvos kirvis. Jūros krantas buvo dykas ir klaikus, bet Elzytė to klaikumo visai nejautė. Kad ėmė visi rėkt, net mane klaikumas paėmė. Toks ėmė klaikumas, kad tūlas, tik per slenkstį oran iš trobos išėjęs, greitai spruko atgal. Naktis tamsi, toks klaikùmas, visą ema neramumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.