kiul̃kis (kīlke). kiùlkis.
1. iš miltų ar bulvių padarytas kukulis (su varške, mėsa ar kuo kitu): Kiùlkius dirba iš miltų, bulvių. Eik ropučių tarkuot – kiul̃kių virsim. Privirei tiek kiul̃kių kaip talkai. Man nė vieno kiul̃kio nebeliko. Žadėjo kiulkiùs tarkuot. Padaryk iš miltų kiùlkių. Pavaišino kiulkiais ir dar kepučių padėjo ant stalo. Grikinius kleckus (kiulkiukus), supjaustytus, virtus, užpila kanapine. Ištižęs kaip bulbinis kiul̃kis.
2. iš miltų ar bulvių padarytas mažas kukuliukas sriubai: Kokia čia tavo zacirka, ka nė vieno kiùlkio nematytis. Gardu kiulkiai vienam piene.
3. iš tešlos padarytas pailgas kukulis: Marti su kiul̃kiais garmulija žąsis. Pridarė daug kiulkių [žąsims penėti]. Padaryk tešlos kiulkiùs kubilo dugnuo užglaistyti.
4. gumulas, gniužulas: Toks didelis molio kiul̃kis. Nekepęs – molio kiul̃kis, iškepus – pirštus sulpstai.
5. valgis pagamintas, sugrūdant grūstuvyje duoną, kanapes, druską arba cukrų, obuolius: Kiùlkius dirba iš duonos ir kanapių. Kad kiul̃kio užvalgau, tai ir širdis atsigauna. Senovėj žmonys kiùlkį par medų valgė, o dabar nė už ką.
6. labai supainioti gumulėlyje siūlai. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.