Kirviapentis – tai lietuvių liaudies pasakose pasitaikantis mitinis būtybės variantas, kuris dažniausiai apibūdinamas kaip miško dvasia arba velnias, nešantis kirvį (dažnai ant pečių ar rankos). Pavadinimas kilęs iš žodžių „kirvis“ + „pentis“ (velnias, demonas).
Pagrindinės savybės:
- Gyvena tankiuose miškuose, pelkėse.
- Gali būti piktas, gąsdinti keliautojus, tačiau kartais – padėti (pvz., nukirsti medį).
- Dažnai vaizduojamas kaip didelis, plaukuotas, primenantis lokį ar žmogų su kirviu.
Pavyzdžiai iš folkloro:
1. Pasakojama, kad kirviapentis gali užklupti medžiotoją miške ir grąsinti pakeltu kirviu, bet kartais – nukirsti medį, kad atlaisvintų kelią.
2. Kai kuriuose variantuose jis laikomas miško sergėtoju, keršijanti už medžių griovimą.
3. Pasakojimuose kirviapentis neretai išnyksta staiga, palikdamas tik kirvio atgarsį.
Trumpai tariant: Kirviapentis – mitinė lietuvių būtybė, miško demonas su kirviu, gąsdinantis arba netgi padėjantis žmonėms.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.