kimvarpa

„Kimvarpa“ – tai sutrumpinta, šnekamoji lietuvių kalbos forma, reiškiančią klausimą „Ką tu varpai?“ (arba „Ką jis/ji varpo?“). Vartojama neformaliame bendravime, dažnai su nuobodžio, beprasmio veiksmo ar kalbėjimo atspalviu.

Pavyzdžiai:
1. Klausimas apie veiksmą:
– „Visą dieną kimvarpai prie kompo?“ (ką veikei?)
– „Kimvarpa Petras telefonu? Jau valandą kalba.“ (ką jis kalba/veikia?)

2. Nuobodžio užsiėmimo apibūdinimas:
– „Niekur neišeinu, kimvarpau namie.“ (linksminuosi be tikslio)
– „Nustok kimvarpti, padėk man!“ (nustok be reikalo kuo užsiiminėti)

Pastaba: Žodžio kilmė – iš žodžių junginio „ką + varpyti“ (šnek. „truputį dirbti, kuo nors užsiimti“). Nenaudojama oficialioje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	„Kimvarpa“ – tai sutrumpinta, šnekamoji lietuvių kalbos forma, reiškiančią klausimą „Ką tu varpai?“ (arba „Ką jis/ji varpo?“). Vartojama neformaliame bendravime, dažnai su nuobodžio, beprasmio veiksmo ar kalbėjimo atspalviu. Pavyzdžiai: 1. Klausimas apie veiksmą: – „Visą dieną kimvarpai prie kompo?“ (ką veikei?) – „Kimvarpa Petras telefonu? Jau valandą kalba.“ (ką jis kalba/veikia?) 2. Nuobodžio užsiėmimo apibūdinimas: – „Niekur neišeinu, kimvarpau namie.“ (linksminuosi be tikslio) – „Nustok kimvarpti, padėk man!“ (nustok be reikalo kuo užsiiminėti) Pastaba: Žodžio kilmė – iš žodžių junginio „ką + varpyti“ (šnek. „truputį dirbti, kuo nors užsiimti“). Nenaudojama oficialioje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.