Kibirkštis – tai nedidelis šviesos blyksnis, atsirandantis greitai užsidegant arba sprogstant (pvz., iš anglies, metalo). Taip pat dažnai vartojama perkeltine prasme apie nedidelį, staigų reiškinių ar jausmų pasireiškimą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
Kalejant iš kalvio kūjo smūgio išskrido kibirkščių.
Akimirka kibirkštis nuo elektros laidų padegė sausą žolę.
2. Perkeltinė prasmė:
Jo akyse užsidegė pykčio kibirkštis.
Tai buvo kūrybinės idėjos kibirkštis, pradėjusi visą projektą.
Trumpai: Kibirkštis – mažas blyksnis (ugniens ar minties), dažnai pradžia kažkam naujam.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.