kibirkštis

kibirkšt|is, kibirkšties m.
1. smulki, lekianti degančio ar įkaitusio daikto dalelė, žiežirba: Įskėlė kibirkštį su titnagu. Iš mažos kibirkšties didelis gaisras kyla (folkloras). prk.: Kai trenkiausi ant ledo
- iš akių tik kibirkštys pasipylė (akyse sužaibavo).
2. fiz. įelektrintų kūnų žaibo pavidalo išsielektrinimas: Žaibas yra didžiulė elektros kibirkštis.

• Pavardės: Kibirkštis

Įrašas
Paaiškinimas	kibirkšt|is, kibirkšties m. 1. smulki, lekianti degančio ar įkaitusio daikto dalelė, žiežirba: Įskėlė kibirkštį su titnagu. Iš mažos kibirkšties didelis gaisras kyla (folkloras). prk.: Kai trenkiausi ant ledo - iš akių tik kibirkštys pasipylė (akyse sužaibavo). 2. fiz. įelektrintų kūnų žaibo pavidalo išsielektrinimas: Žaibas yra didžiulė elektros kibirkštis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.