"Kiaukla" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis nedidelę, netvarkingą patalpą, sandėliuką, rūsį ar užkampį, dažnai naudojamą laikyti nereikalingus daiktus. Gali būti perkeltine prasme vartojama apibūdinti susikrovusią, netvarkingą erdvę ar net mintyse susidariusį "netvarką".
Pavyzdžiai:
1. Pažiūrėk į tą kiauklą po laiptais – ten tik senas brokas sukrautas.
2. Jo galva kaip kiaukla: mintys maišosi, nieko nesuvokia.
3. Sandėlyje turime nedidelę kiauklą, kurioje laikome senus dokumentus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.