Kėžiniai – tai lietuvių liaudies tautosakos žanras, trumpi humoristiniai ar satyriniai eilėraščiai (dažniausiai ketureiliai), kurie juokauja iš žmonių, gyvūnų ar įvairių situacijų. Jie paprastai turi aiškią pointą, o jų kalba yra paprasta, kartokai naudojami padidėjimai ar kitokie stilistiniai priėjimai.
Pavyzdžiai:
1. Kėžin, kėžin, kas per žvėris –
Gal galva, o kojų nėra?
Tai grybas, kurį radau,
Pamaniau – kiškio ausis!
2. Kėžin, kėžin, kas toks baltas –
Ar snaigė, ar antklodė?
Tai mūsų Jurgio marškiniai,
Kuriuos prieš metus plovė!
Trumpai: Kėžiniai – humoristiniai ketureiliai liaudies eilėraščiai su juokinga pointa.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.