kėžala

Kėžala – tai šaknis, kelmas, išgama (dažniausiai apie medį), kartais vartojama perkeltine prasme apie seną, atkaklų žmogų.

Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
„Iš kėžalos išaugo nauji ūgliai.“
2. Perkeltinė prasmė:
„Senis kėžala vis dar dirba lauke.“ (apie tvirtą, sunkiai palenkiamą žmogų).

Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas tarmėse ar poetinėje kalboje, bendrinėje kalboje retas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kezala' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Kėžala – tai šaknis, kelmas, išgama (dažniausiai apie medį), kartais vartojama perkeltine prasme apie seną, atkaklų žmogų. Pavyzdžiai: 1. Tiesioginė prasmė: „Iš kėžalos išaugo nauji ūgliai.“ 2. Perkeltinė prasmė: „Senis kėžala vis dar dirba lauke.“ (apie tvirtą, sunkiai palenkiamą žmogų). Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas tarmėse ar poetinėje kalboje, bendrinėje kalboje retas.