kerdžius

"Kerdžius" – tai dažniausiai šnekamoji, švelniai šmeižikiška ar juokingu tonu vartojama lietuviška žodžio forma, reiškianti "klaidžius", "nerūpestingą/atsainų žmogų" arba "nevikrų, nepatyrusį asmenį". Gali būti siejama su nepasisekimu, nerangumu ar naivumu.

Pavyzdžiai:
1. "Jis vėl pametė raktus – toks kerdžius!" (reikš "klaidžius").
2. "Nepirk iš jo automobilio, jis viską sulaužo – tikras kerdžius mechanikoje." (reikš "nevikrus, nepatyręs").
3. "Kaip tu gali būti toks kerdžius, kad patikėjai svetimam žmogui?" (reikš "naivus, lengvai apgaudinėjamas").

Pastaba:
Vartojimas dažnai priklauso nuo konteksto ir intonacijos – gali būti ir juokaujantis, ir šiek tiek paniekinamas.

Įrašas
Paaiškinimas	"Kerdžius" – tai dažniausiai šnekamoji, švelniai šmeižikiška ar juokingu tonu vartojama lietuviška žodžio forma, reiškianti "klaidžius", "nerūpestingą/atsainų žmogų" arba "nevikrų, nepatyrusį asmenį". Gali būti siejama su nepasisekimu, nerangumu ar naivumu. Pavyzdžiai: 1. "Jis vėl pametė raktus – toks kerdžius!" (reikš "klaidžius"). 2. "Nepirk iš jo automobilio, jis viską sulaužo – tikras kerdžius mechanikoje." (reikš "nevikrus, nepatyręs"). 3. "Kaip tu gali būti toks kerdžius, kad patikėjai svetimam žmogui?" (reikš "naivus, lengvai apgaudinėjamas"). Pastaba: Vartojimas dažnai priklauso nuo konteksto ir intonacijos – gali būti ir juokaujantis, ir šiek tiek paniekinamas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.