Kepurėčas – tai neformalus, dažniausiai šmaikštus ar švelniai peikiamasis žmogaus apibūdinimas, reiškiantis kvailą, netaktų, nerangų ar keistą asmenį. Kilęs iš žodžio kepurė (galvos apdangalas), asocijuojamas su „tuščia galva“ ar elgesiu, lyg „kepurė būtų užkimšusi galvą“.
Pavyzdžiai:
- Nesuprantu, ką jis kalba, visiškai kepurėčas.
- Nežinai, kaip elgtis – tiesiog kepurėčas!
- Koks kepurėčas – užmiršo vėl raktus namie.
Sinonimai: kvailys, nevykėlis, keistuolis, tuščiagalvis.
Naudojimas: Šnekamojoje kalboje, dažnai švelniai juokaujant ar paburkant.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.