kentėjinis

Kentėjinis – kilęs iš veiksmažodžio kentėti (liet. patirti, ištverti, kęsti). Reiškia kamuojamąjį, kančią išreiškiantį arba su kančia susijusį.

Pavyzdžiai:
1. Kentėjinis veidas – veidas, rodantis fizinę ar moralinę kančią.
2. Kentėjinis šauksmas – šauksmas iš skausmo ar sielvarto.
3. Kentėjinis požiūris į gyvenimą – fatalistinis, kaip į nuolatinę kentėjimą.

Pastaba:
Šis žodis retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau literatūroje ar filosofiniuose tekstuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Kentėjinis – kilęs iš veiksmažodžio kentėti (liet. patirti, ištverti, kęsti). Reiškia kamuojamąjį, kančią išreiškiantį arba su kančia susijusį. Pavyzdžiai: 1. Kentėjinis veidas – veidas, rodantis fizinę ar moralinę kančią. 2. Kentėjinis šauksmas – šauksmas iš skausmo ar sielvarto. 3. Kentėjinis požiūris į gyvenimą – fatalistinis, kaip į nuolatinę kentėjimą. Pastaba: Šis žodis retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau literatūroje ar filosofiniuose tekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.