kentėti

kentė|ti, kenčia, kentėjo
1. patirti, jausti skausmą, nemalonumą: Ligonis labai kenčia. Skausmą, alkį, šaltį kentėti
2. turėti kantrybės, būti vargingoje padėtyje, tverti: kentėjau visus metus, nieko nesakiau.
kentėjimas kentėtojas, kentėtoja dkt.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kenteti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x