Kėningas – tai senovės skandinavų poezijos stilistinė figūra, dažniausiai naudota islandų sagose ir Eddose. Tai sudėtinga metafora, kuriai suprasti reikia žinoti kontekstą ar mitologiją.
Reikšmė:
Kėningas netiesiogiai nusako daiktą ar veikėją per asociaciją, pavyzdžiui, vietoj tiesioginio pavadinimo vartojant simbolinį posakį.
Pavyzdžiai:
1. Jūra → „žemės kelias“ (foldar staðr).
2. Laivas → „jūros žirgas“ (sævar hestr).
3. Kovas → „asmens audra“ (odda gnýr).
4. Auksas → „Fyrisvėlų slėnio šviesa“ (Fýrisvalla ljóma).
Trumpai: kėningas – tai poetinis užmaskuotas apibūdinimas, kuris atskleidžia senovės skandinavų kultūros vaizduotę ir tradicijas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.