Keltvuvagystė – tai žodžio vagystė šnekamoji arba kūrybinė forma, kuri reiškia tą patį – svetimo turto pasisavinimą slapta, be sutikimo. Priesaga „keltvu-“ yra humoro ar kalbos žaismo elementas, neturintis papildomos semantinės reikšmės.
Pavyzdžiai:
- „Atidariau dėžę su saldainiais – tai gryna keltvuvagystė!“ (juokais apie saldainių pasiėmimą)
- Vartojama kaip įprastos „vagystės“ sinonimas pokalbiuose ar kūryboje.
Trumpai: tai neoficialus, žaismingas „vagystės“ atitikmuo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.