"Kelmartė" yra lietuviška šnekamoji kalbos forma, reiškiančią moterį iš Kelmės arba Kelmės krašto. Tai yra vietovardinis prieveiksmis, sudarytas priešdėlio kelm- (nuo Kelmės) ir priesagos -artė (kaip "žemaitė", "klaipėdiškė").
Pavyzdžiai:
1. Mano močiutė – gimtoji kelmartė, visą gyvenimą praleido netoli Kelmės.
2. Kelmartės dažnai dalyvauja regioniniuose šventėse su tradiciniais drabužiais.
3. Ar žinai, kad ji yra kilusi kelmartė, nors dabar gyvena Vilniuje?
Trumpai: Tai neoficialus žodis, vartojamas šnekamojoje kalboje ar emociniam atstumo mažinimui, panašiai kaip "kauniškė" ar "šiaulietė".
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.