Kelmakasys – tai neoficialus, kūrybinis terminas, sudarytas iš lietuviškų žodžių kelmas (stuburas, kamieno likutis) ir kasys (kasinėtojas, tyrinėtojas).
Reikšmė:
Žymi asmenį, kuris tyrinėja, nagrinėja ar „kasosi“ senus, pamirštus ar išnykusius dalykus – pvz., istorines liekanas, tradicijas, kalbos reliktus, kultūrinius „kelmus“.
Pavyzdžiai:
1. Istorijos kontekste:
Jis – tikras kelmakasys, aptikęs senovės kapinyną, kurį visi laikė paslėptu po miško kelmais.
2. Kalbos tyrimuose:
Filologė kelmakasė atgaivino keletą išnykusių tarmių žodžių.
3. Metaforiškai:
Mano močiutė – šeimos kelmakasė, išsaugojusi senas receptų sąsiuvinius.
Trumpai: tai tyrinėtojas, atkasantis praeities „kelmus“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.