Keizotis – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis bėgimą, pabėgimą (dažniausiai iš įkalinimo įstaigos, arešto ar panašios vietos).
Pavyzdžiai:
1. Kalėjime suplanavo keizotį, bet sugavo.
2. Po keizotio jį ieškojo visi miestiečiai.
3. Sėkmingas keizotis iš areštinės.
Kilmė: Iš rusų kalbos žargono «кейз» (bėgimas, pabėgimas), galimai susijęs su anglų «case» (atvejis, byla).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.