Kėburauti reiškia būti susikūrusiam, susigūžusiam (dažniausiai dėl šalčio, baimės ar ligos). Tai laikinas kūno laikysenos pokytis, kai pečiai patraukiami į priekį, nugara išlenkama.
Pavyzdžiai:
1. Dėl šalčio:
Vaikas kėburavo stotelėje, laukdamas autobuso.
2. Dėl ligos:
Sergančiam šuniui buvo sunku judėti, jis tik kėburavo kampelyje.
3. Perkeltine prasme (dėl nerimo):
Dėl nuolatinės kritikos jis pradėjo kėburauti ir net žiūrėti į akis bijojo.
Sinonimai: kuprinėti, susikūnyti, gūžtis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.