Kėblelė – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio kėblas, reiškiančio:
1. Mažas kėblas (gali būti kalvelė, gūbrys, nedidelis iškilimas ar nelygumas žemėje).
2. Perkeltine prasme – nedidelis sunkumas, kliūtis, trukdymas.
Pavyzdžiai:
- Kelyje buvo nedidelė kėblelė – teko apvažiuoti.
- Susidūrėme su nedidele kėblele organizuojant renginį, bet greitai ją išsprendėme.
- Vaikai žaidė ant žalios kėblelės prie ežero.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.