kaunius

Kaunius – tai žargoninis terminas, kilęs iš romėnų kalbos žodžio cauneus („akmuo“), Lietuvoje vartojamas reikšmėje „kietas, kvailas žmogus“ arba „storašikštis, išdidus asmuo“. Dažnai naudojamas šnekamojoje kalboje, kartais su neigiamu atspalviu.

Pavyzdžiai:
1. Nesupranta paprastų dalykų – tikras kaunius.
2. Įsidėmėjęs pinigus ir vaidina svarbų – kaip tipiškas kaunius.
3. Neprasisnekėsi su juo – visiškai kaunius.

Sinonimai: bukis, storas, akmens širdis, tuščia galva.

Įrašas
Paaiškinimas	Kaunius – tai žargoninis terminas, kilęs iš romėnų kalbos žodžio cauneus („akmuo“), Lietuvoje vartojamas reikšmėje „kietas, kvailas žmogus“ arba „storašikštis, išdidus asmuo“. Dažnai naudojamas šnekamojoje kalboje, kartais su neigiamu atspalviu. Pavyzdžiai: 1. Nesupranta paprastų dalykų – tikras kaunius. 2. Įsidėmėjęs pinigus ir vaidina svarbų – kaip tipiškas kaunius. 3. Neprasisnekėsi su juo – visiškai kaunius. Sinonimai: bukis, storas, akmens širdis, tuščia galva.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.