Katapalius (gr. καταπάλιος) – senovės graikų karinis mechaninis ginklas, naudotas akmenims, strėlėms ar kitiems sviediniams svaidyti. Tai viena iš pirmųjų artilerijos formų.
Pagrindinės savybės:
- Veikė įtemptų lynų/tempimo jėgos principu.
- Naudotas tvirtovių apguloms ar mūšio lauke.
- Panašus į balistą, bet dažniau metė akmenis.
Pavyzdžiai panaudojimo:
1. Sirakūzų gynyba (413 m. pr. Kr.) – graikai naudojo katapultus prieš atėnėnus.
2. Aleksandro Makedoniečio žygiai – naudoti miestų apguloms.
3. Romos kariuomenė – patobulintos versijos (pvz., onageris).
Trumpai: katapultas – senovės artilerija sienoms griauti ar priešui toli nuošauti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.