katapalius

Katapalius (gr. καταπάλιος) – senovės graikų karinis mechaninis ginklas, naudotas akmenims, strėlėms ar kitiems sviediniams svaidyti. Tai viena iš pirmųjų artilerijos formų.

Pagrindinės savybės:
- Veikė įtemptų lynų/tempimo jėgos principu.
- Naudotas tvirtovių apguloms ar mūšio lauke.
- Panašus į balistą, bet dažniau metė akmenis.

Pavyzdžiai panaudojimo:
1. Sirakūzų gynyba (413 m. pr. Kr.) – graikai naudojo katapultus prieš atėnėnus.
2. Aleksandro Makedoniečio žygiainaudoti miestų apguloms.
3. Romos kariuomenė – patobulintos versijos (pvz., onageris).

Trumpai: katapultas – senovės artilerija sienoms griauti ar priešui toli nuošauti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'katapalius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė