karažiotis

Karažiotis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuolatinį, įkyrų, nerimą keliantį kalbėjimą, niurzgimą, skundimąsi (dažniausiai dėl menkų dalykų). Jis vartojamas kaip bendravardis, pvz., „koks tu karažiotis!“ (t.y. nuolatinis niurzga/skundėjas).

Pavyzdžiai:
1. „Nustok būti toks karažiotis – viskas jau gerai.“
2. „Senelis vis karažioja dėl oro.“
3. „Neklausyk to karažiočio, jis visada skundžiasi.“

Sinonimai: niurzga, skundėjas, bobenas, deptėjas.

Įrašas
Paaiškinimas	Karažiotis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuolatinį, įkyrų, nerimą keliantį kalbėjimą, niurzgimą, skundimąsi (dažniausiai dėl menkų dalykų). Jis vartojamas kaip bendravardis, pvz., „koks tu karažiotis!“ (t.y. nuolatinis niurzga/skundėjas). Pavyzdžiai: 1. „Nustok būti toks karažiotis – viskas jau gerai.“ 2. „Senelis vis karažioja dėl oro.“ 3. „Neklausyk to karažiočio, jis visada skundžiasi.“ Sinonimai: niurzga, skundėjas, bobenas, deptėjas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.