x
karalė̃lius.
1. karalaitis.
2. karalius 1: Herodas buvo karalėliumi Galilėjos žemėje. Buvo nekuris karalėlius, kurio sūnus sirgo. Susirgo sūnus kažkokio karalėliaus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.