Kalavijis – tai senas, paprastai dvipusis, tiesus ilgas kalavijas (skirtingai nuo kardų, kurie dažniausiai vienapučiai). Istoriniame kontekste žodis dažniausiai vartojamas kalbant apie viduramžių ar senovės ginklus.
Pagrindinė reikšmė:
Istorinis ilgas, tiesus, dažniausiai dvipusis kalavijas, naudotas kautynėse.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Riteris išsitraukė kalaviją ir pasiruošė kovai.
2. Muziejuje eksponuojamas XIV a. kalavijas.
3. Senovės romėnai kalavijus vadino „gladius“, o ilgesnius – „spatha“.
Sinonimai:
Kardas, durklas (bet nėra visiškai tikslūs atitikmenys).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.